2018m. birželio 12-13 d.d. Panevėžio K.Paltaroko gimnazijos 7-8-ų klasių mokiniai, gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė geografijos mokytojos Gražina Minienė ir Jolita Pūkaitė, fotografijos mokytojas Stasys Skrebys keliavome po šiaurės Lietuvą, Biržų kraštą: susipažinome su geografinės aplinkos išskirtinumais, atlikome geografijos lauko praktiką.
Pirmiausi aplankėme Likėnus: susipažinome su Likėnų dvaro istorija, senuoju parku ir jo augmenija, pirmąja įkurta gydykla ir jos padegimo istorija, Teodoro Grataus tyrinėtais mineraliniais šaltiniais. Biržų regioninio parko darbuotoja išsamiai papasakojo apie dabartinę balneologinę Likėnų gydyklą, ragavome mineralinio vandens iš spūdinio gręžinio ir Smardonės upelio, susipažinome su vandens gydomosiomis savybėmis. Mokiniai įtvirtino teorines žinias apie paviršinius ir požeminius vandenis, jų kilmę, skirstymą, savybes.
Nuvažiavę į Biržus, autobusą palikome stovėjimo aikštelėje, o toliau kelionę tęsėme pėsčiomis iki Kirkilų apžvalgos bokšto. Ten aptarėme, kaip atsiranda karstiniai ežerėliai, kodėl jų yra tik šiaurės Lietuvoje. Grožėjomės atsiveriančiais vaizdais iš 32 m. apžvalgos bokšto iš kurio matėsi 30 vandens pilnų smegduobių. Tai unikalus karstinių įgriuvų reljefas. Susipažinę su išsamia informacija stenduose, pasivaikščioję po teritoriją, užkandžiavome gamtoje grožėdamiesi grakščiai plaukiojančia gulbe, klausydami paukščių balsų ir dairydamiesi į dangų, nes truputį neramino tamsėjantys debesys.
Kol pasiekėme Biržus, lietus atgaivino ne tik gamtą, bet ir mus. Tačiau nuotaika išliko puiki. Biržuose susipažinome su miesto istorija, aplankėme J. Janonio paminklą, prie kurio mokiniai Matas Atkočius ir Justinas Čovbanas papasakojo apie poeto gyvenimą, kūrybą, paskaitė jo kūrinių.
Biržų pilyje visi su didžiuliu susidomėjimu išklausėme interaktyvią ekskursiją po pilį, prisiminėme istorines ir geografines žinias iš pamokų ir džiaugėmės, kad galime jas susieti su gidės pasakojimu.
Pagaliau pasiekėme stovyklavietę – Biržų kempingą prie Širvėnos ežero. Papietavome prie bendro stalo ir aptarėme tolimesnę veiklą. Gražu buvo pažiūrėti į pasikeitusią kempingo teritoriją, kai „pastatėme“ margą palapinių miestelį: vieni kūrėsi bendroje didelėje palapinėje, kiti apsigyveno atskirai su draugais.
Pailsėję bėgome „kupstais“ įsivaizduojama pelkėta teritorija, statėme skautų palapinę, mokėmės įkurti laužą
Po vakarienės vyko viktorinos: patys mokiniai buvo paruošę geografines užduotis komandoms, atliko „Geošifro“ užduotis.
Pailsėję, nusimaudę ežere, kepėme dešreles, tęsėme vakaronę prie laužo.
Kitą dieną buvo geografinė lauko praktika: pasirinktoje vietovėje prie ežero kompasais nustatinėjome azimutą, naudodami sutartinius ženklus ir žinodami savo žingsnio ilgį, braižėme vietovės planą. Teorinių žinių turėjome pakankamai, bet, kai reikėjo jas pritaikyti praktiškai, pasirodė, kad nėra labai lengva.
Atlikę užduotis išsiruošėme kitą žygį pėsčiomis: laukė nelengvas kelias apie 6-7 km. Kelionę pradėjome ilgiausiu pėsčiųjų tiltu per dirbtinį Širvėnos ežerą. Eidami susipažinome su pačiu ežeru, tilto istorija, ežero vardo legenda bei gražia legenda apie Meilės salą. Pasiekę Astravo dvarą, susipažinome su buvusių rūmų kompleksu ir patraukėme link EKO basų kojų tako. Eidami pakalbėjome apie vis populiarėjantį ekologinį turizmą, jo svarbą aplinkai ir pačiam žmogui. Miške nutiestu EKO taku: žygiavome medinėmis lentomis, akmenukais, žvyru, kankorėžiais, laviravome tarp medinių kelmelių ir pan .Take teko įveikti apie 1km. atstumą, tad kojas tikrai „maloniai‘‘ paskaudo.
Grįžę į kempingą, aptarėme išvykos darbus, sėkmes ir sunkumus, o užduočių pristatymą nutarėme padaryti rudenį.
Tad dabar linkiu visiems gražios vasaros.
Geografijos mokytoja Gražina Minienė, nuotraukos Stasio Skrebio 
INFORMACIJA DĖL UNIFORMŲ >>>
