Balandžio 5-8 d. šešetas mūsų gimnazistų ryžosi išbandyti kažką visiškai naujo savo gyvenime - jaunimo rekolekcijas keistu graikišku pavadinimu „Kairos", kas reiškia „kitokį laiką". Pats žodis „rekolekcijos" mažai ką sako, nebent asocijuojasi su kokiais nors pamokslais bažnyčioje Advento arba Gavėnios metu. Tačiau gali būti ir kitaip... Rekolekcijos - tai nuostabių atradimų laikas, kai tikri lobiai atrandami ir „perkolekcionuojami" ne kur kitur, bet savo viduje. Tai - nuostabių susitikimų ir draugystės laikas su kitais jaunais jaunais žmonėmis, o apsikeisdami savo „lobiais" nieko neprarandame, tik dar labiau praturtėjame...
Ketvirtadienio rytą išvykome į Kretingos rajone esantį Kėkštų kaimą, kur garsaus kunigo misionieriaus Hermano Šulco įkurta Jaunimo sodyba jau seniai tapo Pranciškonų gimnazijos rekolekcijų namais, su tikslu prieš prasidedant programai aplankyti kai kurias įdomias vietas: Kretingos bažnyčios požemius ir bokštą, nuo kurio matosi ne tik visa Kretinga, bet ir apylinkės. Paskui dar užsukome aplankyti Palangą, pasidžiaugti jūra.
Į Kėkštus susirinko jaunimas ne tik Pranciškonų gimnazijos mokiniai ir absolventai, bet taip pat jaunimas iš Vilniaus ir Telšių, prisijungė keletas studentų iš kitų vietovių. Na, o rekolekcijų pabaigoje didelė dovana buvo pats H. Šulcas, kuris šventė su mumis Eucharistiją ir pamokslo metu dalijosi savo patirtimi iš keturiasdešimties metų darbo Ruandoje.
Dėkoju mokiniams, kurie dosniai atsiliepė į šį Dievo kvietimą, taip pat visiems, kurių dėka galėjome patirti „Kairos" - kitokį laiką.
Tikybos mokytoja Vitalija Fedaravičiūtė 
Balandžio 5d. Kristijonas, Vytautas, Grantas, Raminta, Auksė ir Ieva , kartu su tikybos mokytoja s.Vitalija išvykome į Kairos rekolekcijas. Visą kelią mūsų galvose kirbėjo mintys, spėliones kas mūsų laukia. Mus maloniai pasitiko šiltos vadovų šypsenos, šitaip pradėdamos mūsų laiką su Dievu. Nemeluosiu, vos atvykusi maniau, jog čia nebus nieko ypatingo, tačiau jau tą pačią dieną mano nuomonė kardinaliai pasikeitė. Širdį veriančios staigmenos, šiluma ir gėriu spinduliuojantys žmonės, jautrumo akimirkos ir atviri pokalbiai - tai geriausiai apibūdina šias keturias dienas. Šių Kairų patirtis apvertė mūsų mintis aukštyn kojomis ir padėjo suprasti ne tik Dievo veikimą, bet ir pačius save. Visi be galo dėkojame visuomet palaikančiai, nuoširdžiai, o svarbiausia mus pakvietusiai dalyvauti Kairose sesei Vitalijai už tokį įsimintiną gyvenimo nuotykį.
Ieva Kalpokovaitė
